- žlėgtis
- 2 žlė̃gtis sm. (2) Grg, Klp; KlvK96 klaipėdiškių moterų kelioninis apsiaustas: Iš kailių buvo siuvami manteliai, kailinės ir žlė̃gčiai Plik. Žlėgčiùs aptraukėm su pačių austu audeklu Plik. Mamalė, į turgų važiuodama, įsivynio[ja] į milinį žlė̃gtį Dov. Tame vežime … lytaus širmas, žlėgtis ir vieni psalmai su vardu padėti buvo TP1881,37. ║ šiaip koks apsiautalas: Užpakalyj ant išdubusiųjų strėnų kaba mašna iš drūto, vandenį neperleidžiančio audimo, o viršuj ant šitos mašnos kaba mantelis, įsiaustas į žlėgtį iš vandenį neperleidžiančio audimo LC1883,37. Kožnas įlindo į savo jaučio žlėgtį prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.